- išbuožinti
- išbúožinti tr. sov. 1. atimti stambesnių ūkininkų gamybos priemones ir žemę: Dingtelėjo man, kad čia daržinėje išbuožinto Tito ožys rš. 2. išvadinti buože: Išbúožintas išpramoniotas buvo gazetose Šts. \ buožinti; išbuožinti; nubuožinti
Dictionary of the Lithuanian Language.